Naujiena · 2026-07-24

O jei didžiausia Lietuvos kooperacijos problema – ne ūkininkai, o mūsų mąstymas?

Kodėl vis dar tikime, kad visi kooperatyvai turi būti vienodi? Vienodai valdomi, vienodai dirbantys, vienodai atrodantys. Lyg sėkmę būtų galima sudėti į vieną įstatymo punktą ar vieną „teisingą“ modelį.

Bet juk niekas nereikalauja, kad visi verslai būtų vienodi. Kodėl to tikimasi iš kooperatyvų?

Kooperacija nėra pastatas, logotipas ar juridinė forma. Ji prasideda ten, kur žmonės pasirenka pasitikėti vieni kitais. Kur gimsta ne tik didesnė pieno ar grūdų kaina, bet ir didesnė atsakomybė, stipresnis balsas, bendruomenė ir noras kurti ateitį kartu.

Todėl gal vertėtų užduoti kitą klausimą. Ar valstybė turėtų reguliuoti, kokie turi būti kooperatyvai? O gal jos užduotis – sudaryti sąlygas, kad atsirastų kuo daugiau skirtingų, stiprių ir gyvybingų kooperacijos formų?

Nes vienodumas retai gimdo proveržį. O pasitikėjimas – visada.

Ką manote jūs – ar kooperacija turi tilpti į vieną modelį, ar kiekvienas kooperatyvas turi teisę kurti savo kelią?